- žliuobti
- žliuõbti, -ia, -ė 1. NdŽ, KŽ žr. 1 žliobti 1: Kad taũ vilkai, pripuola [karvės prie dobilų] ir žliuõbia Lel. Šuva žliuõbia tik žarijas BM20(Kp). 2. tr. turkšti: Tik suleisti [ančiukai] sumerkė snapus į vandenį ir kaip vėtyklėmis ėmė žliuobti maurus J.Jank. 3. Klt žr. 1 žliobti 5. \ žliuobti; išžliuobti; prižliuobti
Dictionary of the Lithuanian Language.